ežė

1 ežė̃ sf. (4) K, ẽžė (2) žr. ežia: 1. Šioj vietoj visai nereikalinga tokia plati ežė̃ Brs. Jau visas ežès išarė Krkl. Ant ežė̃s besiliuntuoja bobos J. Guli kiškis an ežẽlės Mrk. 2. Visą ẽžę cibulėmis apsodino Krkl. Ar į ežès, ar į vagas sodinsim kopūstus? Trgn. Aš pasėjau tris ežes batvinių Als. Šiltoji ežė padaryta iš kelių sluoksnių mėšlų ir žemių S.Dauk. Negalėjo nė ežės žemės užrašyti M.Valanč. Įpuolė karvė į daržą ir išmaišė pusę ẽžių Vvr. Ana labai moka visokių eželių daržely pridirbt Ds. Dvi ežikės buvo užsėtos morkomis rš. 3. P bot. bitkrėslė (Tanacetum vulgare): Ežė auga pūdymuose, pakelėse rš.

◊ ežėmìs ateĩti apsigyventi kur, turto neatsinešant: Ežėmis atėjo, ežėmis išeis LMD(Mc).

ežėmìs išeĩti palikti namus, nieko nepasiimant ar pabėgant: Reikės ežėm išeiti Gdž.

ežėmìs nueĩti ištvirkti, pasileisti: Ežėmìs nuėjo merga, t. y. pasileido J.